Priešmokyklinio ugdymo „Zuikučių“ grupės vaikai, labai mėgsta klausytis skaitomų, sekamų pasakų. Skaitant pasaką „Kaip katinelis draugo ieškojo“, kilo mintis ją suvaidinti. Vaidinti norėjo visi vaikai, tad žinoma pasaka buvo interpretuota ir papildyta taip, kad vaidmenų užtektų visiems. Tad joje apsigyveno gandras, varlyte, bitutė ir voveraitė. Pasiskirstę vaidmenimis, vaikai vaidinimui ruošėsi labai atsakingai: mokėsi žodžius, dainą, šokį, repetavo, su mokytojomis, aptarė kokių reikia kostiumų ir dekoracijų.
Vaidinimo dieną darželio salė virto jaukia pasakos erdve. Vaidinimas prasidėjo, kai berniukas Jacuś susitiko su labai ludnu ir nusimynusiu Katinėliu ir sužinojo, kad tas neturi draugų. Tačiau gerai, kad visos pasakos baigiasi laimingai. Laiminga buvo ir “Zuikučių“grupės vaikų vaidintos pasakos pabaiga: Antis padėjo Katinėliui rasti
tikrą draugą ir pabaigoje visi draugiškai sudainavo dainą. Įsijautę į vaidmenį vaikai puikiai atskleidė ir save: net ir nedrąsūs vaikai stengėsi garsiai ir aiškiai sakyti žodžius, keisti balso intonaciją.Vaidinimas vaikams ne tik padeda išgyventi kūrybos džiaugsmą, bet ir skatina domėtis vaidyba, ugdo pažintinius gebėjimus, lavina sceninę laikyseną. Vaikai pratinami laisvai ir išraiškingai vaidinti, nebijoti viešumos, pasitikėti savimi. Taip pat jiems atsiranda galimybė kalbėti apie tinkamus ir netinkamus
veikėjų poelgius, stengtis susitvarkyti, būti atidiems, kultūringiems ir drąsesniems.
Ikimokyklinio ugdymo mokytojos Liliya Vysotskaya, Zenona Paškelevič
